- vienbuišis
- ×vienbuišis, -ė (hibr.) adj. BzB338 vienišas, nusiminęs, nuliūdęs: Ir išpešiau savo galvos plaukus ir barzdą, ir sėdėjau vienas (apleistas) (paraštėje vienbuišis) BB1Ezd9,3. Ir eš sėdėjau nusitūžijęs (paraštėje vienbuišis) iki vakaro afieros BB1Ezd9,4.
Dictionary of the Lithuanian Language.